Dabar energinio naudingumo sertifikatas jau tampa itin reikšmingu dalyku turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime. Juk sugriežtinus reikalavimus, kiekvienas naujai statomas namas turi atitikti tam tikrą energinio naudingumo klase. Tuo pačiu lygiagrečiai vyksta ir daugiabučių renovacija. Projektas, finansuotas ES, prasidėjęs jau labai seniai, ir vis dar nebaigtas. Prisiskaitę tų pavyzdžių, kaip žmonėms už šildymą ateina vos kelių eurų sąskaitos, ir mes nutarėme savo name organizuoti kažkokį sujudimą, kad ir mūsų žmonėms rūpėtų geresnis pasiektas energinio naudingumo sertifikatas.
Posėdžiai ir bendravimas
Žinoma, kad visada sunku įtikinti žmones daryti kažką, kas iš jų dabar pareikalautų lėšų bei iniciatyvos. Tačiau iniciatyvą prisiima namo bendrijos pirmininkas, šiuo atveju, aš. Taigi, kaip ir didelių problemų neturėtų kilti, juolab, jog aš esu pelniusi pasitikėjimą, ir visi kaimynai žino, kad tęsiu darbus, pinigų nevagiu, o dar ir savo įnešu. Tad kaip čia yra, kad taip bijoma?
Iš tiesų, tas bendravimas turbūt ir yra pagrindinis darbas ir pastangos, už kurias nelabai kas atlygins taip greitai. Tik kai bus jau viskas baigta, ir bus galima dėti tašką, bus galima sakyti, kad viskas yra padaryta, belieka džiaugtis. Tačiau kol kas tenka kasdien perlipti tiesiog didžiausius kalnus tam, kad pavyktų įtikinti žmones aukoti tuos pinigus, nebijoti daryti viską, ką reikia, norint atnaujinti daugiabutį.
Realūs procesai
Taigi, kai visas šis įkalbinėjimo procesas bus baigtas, prasidės realūs darbai. Reikės žmonėms šiek tiek investuoti, tačiau vos pasibaigus darbams, kiekvienas pinigas bus grąžinamas iš ES lėšų. Tai ko gi čia bijoti, ko dejuoti, jeigu nėra taip ir baisu? Tebėra senų žmonių, kurie gal sau gyvenimo jau duoda tik 1 – 2 metus, o kiti jau ir Kalėdų sulaukti neplanuoja. Būtent tokiems ir kyla daugiausiai problemų, jie nenori niekam duoti savo pinigų. Su jais tenka kalbėtis daugiausiai.
Realiai reikėtų keisti laiptinės interjerą. Ten daugiausiai problemų, ir per ten daugiausiai šilumos palieka mūsų namus. Yra kiauri langai, yra prastos sienos, kurioms reikia gero apšiltinimo. Yra ir daugiau visokių nesąmonių. Taip pat ir vargšas stogas jau skaičiuoja tikrai paskutines savo dienas – su senuoju norisi atsisveikinti, o pasipuošti nauju ir geru, kaip kokia šventine skrybėle. Tikiuosi, kad ir tai jau greitai nutiks, ir nebereikės pavydžiai žiūrėti į kitus jau renovuotus daugiabučius, kur energinis efektyvumas pasiekęs aukštą lygį.