Turbūt nerastume žmogaus Lietuvoje, kuris nepažinotų nieko, kas būtų emigravęs į užsienio šalis. Emigracijos mastai didėja, ir darosi įdomu, kuo Britanijos sostinėje užsiima lietuvaičiai. Šiandien ir klausiame apie tai, kokie Londonjobs taip paviliojo mūsų tautiečius.
Simas, pardavimų vadovas
Simas sako, kad į Londoną atvyko neturėdamas konkretaus tikslo. Dabar džiaugiasi, kad turbūt būtent tokiems žmonėms ir yra geriausia čia vykti. „Mačiau ne vieną, kurie atvyko žinodami, ko nori, o paskui pakrypo viskas kitaip. Pakrypo irgi gerai, bet prieš save jie liko tarsi apsimelavę, nes pasiekę kažką kita, nei tai, apie ką svajojo iš pradžių. Tarkime, viena mergina atvyko dirbti fotografe, jai nepasisekė, tada ji sakė laikinai įsidarbinanti drabužių parduotuvėje, ir galų gale ten pasiliko ir padarė karjerą. Ji ten yra laiminga, tačiau geriau jai nepriminti, kad atvyko dirbti fotografe, nes gali labai būti įskaudinta prisiminus savo pirmąsias ambicijas. Aš jokių jų neturėjau, važiavau tik dėl kompanijos, planavau grįžti po mėnesio, bet ėmiau dirbti, patiko, kad atlyginimas didelis, ir gana greitai sėkmingai tęsiau karjeros kelią. Dabar vienoje elektronikos parduotuvėje dirbu pardavimų vadybininku, man patinka šis darbas“, – sako Simas.
Aistė, valytoja
Jauna mergina Aistė sako, kad London classifieds jai ir dabar yra kasdienybė, kadangi ji vis dar ieško darbo, kurį tikrai norėtų dirbti. Tai, ką daro dabar, jos netenkina. „Manau, kad tai yra laikinas darbas, kitaip ir negali būti. Nenorėčiau visą gyvenimą likti šiose pareigose, ypač, kai esu tokios meniškos sielos. Manau, kad mano pašaukimas ir paskirtis yra visiškai kitokioje srityje, tai turėtų būti darbas su žmonėmis, geriausia, su vaikais, aš anksčiau galvojau, kad būsiu mokytoja ar darželio auklėtoja. Tikrai sieksiu mokslo ir kalbos žinių, kad galėčiau pradėti dirbti ten, kur norėtųsi ir likti“, – sako Aistė.
Donatas, kepėjas
Vienoje picerijoje jau trečius metus dirbantis Donatas sako, kad čia rutina jo neužklumpa niekada. „Man labai patinka šis darbas, nes esu tikrai gyvame kolektyve. Picerijos įkūrėjai taip pat yra užsieniečiai, atvykę iš šiltų kraštų, o ir mūsų visas kolektyvas yra toks labai tarptautinis. Daug visokių pokštų prisigalvojame, ir dainuojame, ir dirbame, visada labai smagu. Na o pati maisto pramonė man taip pat visada buvo mielas dalykas, tai niekada nebuvo svetima suktis virtuvėje“, – džiaugiasi Donatas.