Kaip nustebtų mano seneliai, pamatę, kokia sėkminga termovizija dabar yra jų buvusiame name, kaip puikiai pasižymi sandarumo testas, koks šiltas, modernus ir jaukus dabar yra namas, kuriame jie praleido apie 50 metų, kuriame jie ir pabaigė savo gyvenimus. Taip smagu būtų žinoti, kad čia ne laikinas dalykas, kad ten dabar apsigyvenusi mano mama taip pat bus ne paskutinė gyventoja, kad ir visa giminė ten atvyks ir pasidžiaugs taip gražiai atrodančiais namais.
Ką po savęs paliko seneliai
Po savęs seneliai paliko tikrai tragiškos būklės pastatą. Senelis turėjo maniją vis kažką išardyti ir bandyti pataisyti. Tėtis šimtus kartų juokėsi iš jo dėl to, kad jis visada nusipirkęs naują automobilį, jį išardydavo, bet niekada paskui nesutverdavo atgal, taigi, užuot kūręs, jis griovė. Namas buvo paveldėtas iš močiutės pusės, bet galiausiai tai tapo niekam nebesvarbu, taip būna, kai santuokoje atsiranda bendras turtas. Dėl to senelis išardė nemažai visko tame name ir pradėjo gyvenime jaustis kaip reikiant patenkintas, kai tokiame name galėjo ir jis pakelti kūjį, išversti sieną ir padaryti kažką ten geriau. Deja, tik jo dėka prieš pradedant remontą ir buvo toks prastas sandarumo testas, namas buvo netekęs teremoizoliacijos, taip pat ir estetinės išvaizdos. Senelis name sugriovė, išardė prieš mirtį labai daug, beveik viską, nuo ko neįstengė apsaugoti močiutė. Pabaigoje netgi buvo atjungtas vanduo ir kanalizacija ir močiutė ateidavo pas mus į svečius išsimaudyti, kol senelis jos namuose ardydavo vamzdžius ir sakydavo, kad tuoj ten viską sutaisys. Galiausiai, jie abu baigė savo gyvenimą vienas kito gražiai atsiprašę už tai, ką padarė, ir ši istorija pasibaigė. Liko tušti, apgadinti namai, turintys potencialą būti vėl gyvi, kadangi šiaip jau jie stovėjo pačiame miesto centre, puikioje vietoje.
Kaip viską sutvarkė mama
Taigi, mama nusprendė savo santaupas investuoti į tą namą ir paėmė valdžią į savo rankas. Vidų ji įrengė taip moderniai ir kartu išsaugodama tradicijas, kad atrodė, jog tai kokia nors prabangi Vilniaus užeiga. Tarsi matytume kažkokią Skandinavišką reklamą su pačiu gražiausiu interjeru. Visiems tai labai patiko. Liko tik keista, kai fasadas dar vis buvo nesutvarkytas, o visus jau švietė visu savo grožiu. Todėl ir norėjosi sakyti, kad tai labai gera investicija, gal net pati geriausia, kokia tik išvis gali būti. Dėl to ir norėjosi tiesiog padėkoti mamai.