Užsukę į kapus Lietuvos Aukštaitijoje, pamatysite, kad paminklai Rokiškyje per daug nesiskiria nuo paminklų visose kitose Lietuvos kapinėse. Visur paprastai turimos panašios laidojimo apeigos, dėl to ir paminklai statomi panašūs. Tačiau ar žinote ką nors apie senovinius laidojimo papročius? Kiek jie panašūs į dabartinius, o kiek skiriasi?
Dabartiniame laidojime – senovės papročių rudimentai
Panagrinėję istoriją ir etnografiją pamatytume, kad dabartinėse laidojimo apeigose pulsuoja senovės tradicija. Paminklo statymas, giedojimas per šermenis, netgi tos pačios trijų dienų šermenys yra tai, kas reiškia, jog laidojimas yra panašus į senąjį. Dar prieš kelias dešimtis metų po kaimus vaikščiodavo tikrosios laidotuvių giedotojos, kurios giedodavo laidotuvių giesmes. Šios pasižymi imperatyviniais tekstais, pavyzdžiui „O kodėl tu numirei, taip gera buvo, taip linksma, tai kodėl tu numirei“, ir pan. Kada kreipiamasi tiesiogiai į velionį. Dabar tokios giesmės jau negiedamos, tačiau dažniausiai vis tiek samdoma kokia nors specialiai laidotuvėms skirta muzika.