Stogas ir jo šiluma yra svarbu, kai norima, kad energinio naudingumo sertifikatas būtų toks, kokio mums reikia. Paprastai pastato pralaidumas šilumai yra įvertinamas energinio naudingumo klase. Tad ką reikėtų daryti, kad mūsų stogai būtų pakankamai apšiltinti?
Keletas svarbių detalių apie plokščią stogą
Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kokį stogą šiltinsime. Jeigu šiltiname stogą plokščią. Jeigu ateiname ant seno daugiabučio stogo, pirmiausiai turime seną bitumą. Taigi, reikia nuimti seną bituminę dangą, kas dažnai būna tiesiog rankų darbas su aštriais daiktais. Gal net patogu tą daryti būtų su kastuvu, su juo turėtų būti lengva. Kitur, kur neina atplėšti, net neverta kapoti, nes vadinasi, kad ten gerai prilydyta, tai tegul ir būna.
Kai nuimamas bitumas, tada dedamos šiltinimui skirtas putplastis, toliau antru sluoksniu dedama mineralinė vata su pakietinimu, kuri visiškai nedega, taigi ir dar apsaugo nuo gaisro pavojus. O ant jos prikimba puikiai ir naujai užlydomas bitumas. Nes negalima bitumo dėti tiesiog ant betoninio paviršiaus, nes nebus sulaikoma šilumą. Kai kurie namai iš seniau gali būti ir tokie, kurių stogai net nebuvo šiltinti. Tokiu principu gaunasi puiki hidroizoliacija. Nes bitumas puikiai apsaugo nuo pratekėjimų, vandens, kartu išsaugo ir sausas vatas. Toks namas nebekvėpuoja. Taip gauname puikiai apšiltintą stogą, kuris iškart išsaugo labai daug šilumos visam namui, o ne tik tiems, kas gyvena viršutiniame aukšte. Tačiau, jeigu atsitiktinai pateks drėgmės į vatą (pavyzdžiui, darbų metu), tada gali tiesiog supūti viskas, atsirasti gali pūslės ant viršaus arba gali tiesiog žiemą, esant drėgmei, ten rastis šalimas. Tai tikrai sutrumpins tokion stogo egzistavimą.